SPEKTAKLIS_Kauno lavina (santaka) ir lanko pratimai
GEORG NUSSBAUMER (Austrija)
Ilgoji salė
„Kauno lavina (santaka)“ ir „Lanko pratimai“ (Kaunas Avalanche (confluence)” and „Bow Exercises”)
Kūrinys 6 atlikėjams su akmenukais, rieduliais, krūmais ir varpu bei violončele
Trukmė 120min. ir pertrauka
Nuo +14 m.
Pirma dalis - Ilgoji salė, antra dalis - Didžiojoje scenoje
Kompozitorius: Georg Nussbaumer
Violančelininkas: Anton Lukoszevieze
Lankininkas: Jonathan Samuel Schwarzwälder
Georg Nussbaumer – kompozitorius, performanso menininkas. Jis laikomas „Gesamtkunstwerker“ virtuozu (vokiškas terminas Gesamtkunstwerk apytiksliai verčiamas kaip „visiškas meno kūrinys“ ir apibūdina meno kūrinį ar kūrybinį procesą, kai skirtingos meno formos sujungiamos, kad būtų sukurta viena darni visuma). Jo darbai balansuoja tarp kompozicijos, instaliacijos meno, performanso ir teatro. Nussbaumeris išplečia muzikos instrumentų ribas iki instaliacijų, savo kompozicijoms įgyvendinti naudoja mašinas, vaizdo įrašus ar gyvūnus. Vargu ar yra kažkas, ko Georg Nussbaumer nenaudoja muzikai, o instrumentais jam gali tapti lankas, elnio ragai, pisuaras, akmenys, bulvės, kramtoma guma. Nussbaumeris dirba tiek su profesionaliais atlikėjais, ansambliais ir muzikantais, tiek ir su lankininkais, motociklininkų klubu ar šimtais kaimo choristų mėgėjų. Jo didelės apimties kūriniai rodomi tarptautinėse scenose.
Pirmoji dalis „Kauno lavina“ – tai kūrinys apie nepaliaujamą akmenų judėjimą žemyn ir riedėjimą iš kalnų į jūrą. Migruojančių uolienų reiškinys kaip horizontali lavina nagrinėjamas mikroskopiškai tiksliai tiriant vaizdą ir garsą. Šis gaivališkas procesas, retai girdimas gamtoje, įsiterpia į pakrančių augmenijos ošimą. Varpas ir violončelė, kurių forma primena pakrantėje besimaudantį žmogų, vaizduoja skirtingu greičiu bėgantį laiką.
Antroji dalis „Lanko pratimai (žaizdos ir aidai)“ – kūrinys lankininkui ir violončelei.
„Lanko pratimai“ išreiškia ginklo ir muzikos instrumento santykį. Šaulys kopijuoja 6-to amžiaus šv. Sebastiano atvaizdus ant žmogaus liemenį primenančio violončelės korpuso. Pirmojo šūvio įtampą lydi nevaržomo smurto serija. Strėlės sutampa su paveikslo strėlėmis ant to paties kūno ir virsta šv. Sebastiano matrica, o kiekviena žaizda aidi violončelės tonu ant nepažeisto instrumento.