LOKYS

2 veiksmų opera lietuvių kalba

Didžioji scena

„Lokys“ (2000) – trečioji Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) opera ir pirmoji, parašyta didžiajai operos scenai. Tai tikras „mistinis trileris“, žiūrovų dėmesį patraukiantis įtemptu, magijos kupinu siaubo pasakos siužetu, muzikos ekspresija, autentiškų jausmų galia. Opera sukurta Aušros Marijos Sluckaitės-Jurašienės libretu, kuriame autorė interpretuoja Prospero Mérimée novelėje „Lokis“ (1869) atpasakotą kruvinų vestuvių istoriją. Ji nukelia klausytoją į „laukinį kraštą“ – XIX a. Žemaitijos gūdumą, – kur iš kraujomaišos su lokiu gimęs grafas-vilkolakis pasiperša gražiai lyg undinė bajoraitei, o po vestuvių nakties žmonės ją randa sudraskytą…

Opera buvo sukurta 2000 m. Vilniaus festivalio užsakymu ir pirmąkart pastatyta Jono Jurašo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur ji buvo rodoma iki 2007-ųjų. 2022 m. rudenį minint 90-ąsias kompozitoriaus gimimo metines, šią operą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje atgaivino režisierius Gintaras Varnas. Apibūdindamas, kuo jo vizija skyrėsi nuo pirmojo pastatymo, režisierius teigė, kad jam „ne tiek įdomūs ar aktualūs tampa etnografiniai motyvai ar Lietuvos kaip žudikų krašto vaizdinys, gajus XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Vakarų Europos literatūroje. Šiandien įdomiau į šią operą pažvelgti kaip į tamsią pasaką. Jos siužetas artimas nebyliajame kine madingai vampyrų, siaubo filmų personažų temai. Centrine siužeto ašimi čia tampa tamsioji žmogaus prigimties pusė, jo dvilypumas – žmogus-žvėris, o esminiu klausimu – kiek žmoguje gali būti žvėries ir kiek jis pajėgus išlikti žmogumi.“

Žmogiškojo gyvuliškumo ir laukinio krašto, kurių simbolis yra meška ar lokys (operos epigrafe įrašyta: „meška su lokiu, abu labu tokiu“), susidūrimas su civilizacija yra pagrindinės šios operos temos, spektaklyje atskleidžiamos tiek konceptualiai, tiek vizualiai – per konfliktą tarp rūmų ir gūdaus miško, tarp civilizuotos tvarkos, kultūros ir pirmapradžio chaoso, natūros, tarp šviesos ir tamsos. Kuriant sceninį šio sumanymo pavidalą režisieriui talkino pripažintų Lietuvos menininkų komanda, o spektaklio muzikos vadovu tapo Martynas Staškus, glaudžiai bendradarbiavęs su B. Kutavičiumi rengiant šią operą premjerai LNOBT, taip pat jos įrašą leidybai suomių kompanijoje „Ondine“ (2002).

Premjera: 2022 m. spalio 7 d. Klaipėdos miesto kultūros centre Žvejų rūmuose

Trukmė: ~2 val.

Libreto autorė Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė

(pagal Prospero Mérimée novelę „Lokis – Profesoriaus Wittembacho rankraštis“)

Muzikos vadovas ir dirigentas Martynas STAŠKUS

Režisierius Gintaras VARNAS

Scenografas Gintaras MAKAREVIČIUS

Kostiumų dailininkas Dainius BENDIKAS

Šviesų dailininkas Vilius VILUTIS

Choreografas Mantas STABAČINSKAS

Chormeisteris Vladimiras KONSTANTINOVAS

Vaidmenys ir atlikėjai:

Grafas Šemeta                                     Andrius APŠEGA

 Julija, grafo sužadėtinė                       Judita BUTKYTĖ-KOMOVIENĖ

Profesorius                                          Vladimiras PRUDNIKOVAS

Daktaras                                             Tadas JAKAS

Grafienė, grafo motina                        Jovita VAŠKEVIČIŪTĖ

Vienaakė senė                                     Aurelija DOVYDAITIENĖ

Maršalka                                             Mindaugas ROJUS

Grafo antrininkas                                Šarūnas ŠAPALAS

Pranciškus, grafo tarnas                     Virginijus PUPŠYS

Valstiečiai, vestuvių svečiai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choro artistai
Choro solistė epiloge                           Emilia Janina KOZŁOWSKA

Skaitovas (iš įrašo)                              Vladimiras KONSTANTINOVAS

Aktoriai-lėlininkai:                               Ramunė DEGUTYTĖ, Augustas GUDELIS, Viktorija MILIAUSKAITĖ, Germanas URBONAVIČIUS, Milda VALAITYTĖ

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras

(vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis)