Režisierius: Augustas Gornatkevičius

Judesio koordinatorė: Gintarė Šmigelskytė

Scenografijos ir kostiumų dailininkė: Simona Davlidovičiūtė

Dramaturgė: Daiva Čepauskaitė

Kompozitorius: Mantvydas Leonas Pranulis

Vaidina: Povilas Jatkevičius, Marius Karolis Gotbergas, Greta Šepliakovaitė, Dovydas Pabarčius, Andrius Alešiūnas

Spektaklio gimimą įkvėpė garsusis Emilis iš Astridos Lindgren knygos „Emilis iš Lionebergos“. Jis nuolat krečia išdaigas ir, už bausmę uždarytas malkinėje, drožinėja juokingus medinius žmogeliukus. Tačiau kas iš mūsų vaikystėje nekrėtė išdaigų ar nedarė klaidų? Nenuoramų nuotykių ieškotojų rasime kiekviename kieme, gatvėje ar klasėje. Kada nors iš jų išauga miesto merai, ministrai ar net prezidentai. Režisierius Augustas Gornatkevičius ir Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriai sukūrė spektaklį apie savo vaikystės nuotykius, apie klaidas, kurios moko mus gyventi ir žadina mūsų kūrybiškumą. Emilių Emilis lekia riedučiais, kviečia patirti nuotykius, džiaugtis, tyrinėti, nebijoti klysti.


Trukmė – 1 val. 20 min. ( be pertraukos)

Ilgoji salė (2 aukštas), Kęstučio 62, Kaunas

Režisierius Aleksandr Špilevoj

Dramaturgė Daiva Čepauskaitė

Scenografijos ir kostiumų dailininkė Ugnė Tamuliūnaitė

Visi stengiasi ją atitolinti, jos išvengti, nuo jos pabėgti. Vieni ją ignoruoja, kiti mėgina įveikti mokslo naujovėmis, dar kiti iš jos šaiposi. Jos niekas nelaukia, bet ji laukia mūsų visų. Dažnai užklumpa mus nepasiruošusius, nes mes visą gyvenimą galvojame, kad ji dar labai toli, kad ji lanko kitus, o mus kažkokiu stebuklingu būdu aplenks. Bet ji ateina ir pasilieka, paversdama mus tais, kurie nepelnytai vis dar atsiduria visuomenės paraštėse. Ji – negailestinga viešnia senatvė.

Nacionalinio Kauno dramos teatro premjera, režisuota Aleksandro Špilevoj, pasakoja apie vyresnio amžiaus žmones, kuriuos dažnai užmirštame, nevertiname, pašiepiame, diskriminuojame. Apie tuos, kurių gyvenimiška patirtis yra neįkainojamas lobis. Apie žmones, kurių gyvenime daugiau prisiminimų, nei ateities planų. Apie mus – tokius, kokie esame ir tokius, kokie būsime – senus. Kaip teigė prancūzų filosofė  Simone de Beauvoir, jei nežinome, kuo būsime, negalime žinoti, kas esame… O kad senatvė netaptų bauginančia ir gėdinga paslaptimi, turime apie tai kalbėti.

Spalvinga senukų kompanija susirenka į savo jaunystės draugo laidotuves. Jie turi tiek daug ką prisiminti, tiek daug apie ką pasišnekėti. Tik laiko nedaug... Komiškame spektaklyje gausu humoro, jaunystės prisiminimų ir nuostabių vyresnės kartos teatro aktorių. Vaidina Vilija Grigaitytė, Liubomiras Laucevičius, Jūratė Onaitytė, Inesa Paliulytė, Audronė Paškonytė, Algirdas Pintukas, Liucija Rukšnaitytė, Lili Stepankaitė. 

Pagal Liudviko Jakimavičiaus knygą „Lapė ir kaliošai“

Režisierė: Agnė Sunklodaitė

Scenografijos ir kostiumų dailininkė: Ramunė Skrebūnaitė

Kompozitorius: Deividas Gnedinas

Vaidina: Saulius Čiučelis, Artūras Sužiedėlis, Henrikas Savickis, Inga Mikutavičiūtė, Ridas Žirgulis, Ugnė Žirgulė

Trukmė – 1 val.

Gimtajame miške sklando baimė ir nepriteklius, namai nemieli, ir oras visada blogas. Smulkus miško verslininkas kiškis Bernadetas nusprendžia emigruoti iš gimtojo miško į Vilnių. Pakeliui sutinka likimo draugų – emigrantų iš Petruškos ūkio – kiaulę Kleopatrą, šunį Cezarį bei ožį Makedoną ir visi patraukia išsvajotojo rojaus link. Vargu ar šiandien Lietuvoje surasime aktualesnį siužetą. Nuotaikinga muzikinė pasaka mažiesiems siunčia smagią ir svarbią žinią apie namus, gimtinę, tėvynę ir kitus sielos ramybę užtikrinančius dalykus.

Režisierius : Artūras Areima
Scenografas : Oles Makukhin
Kompozitorius : Mantvydas Leonas Pranulis
Vaizdo menininkas : Kristijonas Dirsė
Kostiumų dailininkė  : Valdemara Jasulaitytė
Šviesų dailininkas : Julius Kuršys
Spektaklio trukmė : 4val. (su pertrauka)

Vaidina: Andrius Alešiūnas; Arnas Ašmonas; Mantas Bendžius; Eugenija Bendoriūtė; Deividas Breivė; Tomas Erbrėderis; Martyna Gedvilaitė; Vilija Grigaitytė; Motiejus Ivanauskas; Liubomiras Laucevičius; Gytis Laskovas; Kamilė Lebedytė; Vaidas Maršalka; Pijus Narijauskas; Miglė Navasaitytė; Inesa Paliulytė; Goda Petkutė; Monika Poderytė; Dainius Svobonas; Sigitas Šidlauskas; Ugnė Žirgulė; Ridas Žirgulis.

Iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė

Prancūzų dramaturgas Joël Pommerat pjesėje „Dviejų Korėjų susijungimas“ tyrinėja meilės jausmą, derindamas mokslininko smalsumą ir menininko aistrą. Šį azartišką žaidimą perima režisierius Artūras Areima, po ilgesnės pertraukos sugrįžęs į Nacionalinį Kauno dramos teatrą. Spektaklyje išvysite fragmentiškas istorijas, kuriose įvairiausiomis spalvomis ir apraiškomis skleidžiasi meilė/nemeilė. Kartais ji komiška, kartais melodramatiška, banali, ironiška, absurdiška, siurrealistinė ar komplikuota kaip dviejų priešiškų valstybių santykiai. Meilės lauke verda kovos, dūžta likimai, virpa subtiliausių jausmų niuansai, ir visi siekia neįmanomo – tobulo meilės išsipildymo. Tačiau pilnatvė vargu ar įmanoma, nes nemeilė, abejingumas, praradimas,  nusivylimas tėra skirtingos to paties jausmo raidos stadijos. Šiame akimirkų, atsitiktinių dialogų koliaže šmaikščiai pašiepiamos santykių klišės, perimtos iš literatūros, kino, televizijos. „Jaučiuosi kaip seriale“, – sako vienas veikėjas. „ Jaučiuosi, tarsi man neteko kentėti“, – sako kita. „Tarp mūsų siaubingas nesusipratimas“, – konstatuoja trečias. Ir visi jie jaučiasi atsidūrę aklavietėje, nes siekia neįmanomo – dviejų skirtingų pasaulių susivienijimo.

Autorius: Antonas Čechovas

Režisierius: Rolandas Kazlas

Scenografijos ir kostiumų dailininkė: Neringa Keršulytė

Vaidina: Rolandas Kazlas, Liubomiras Laucevičius, Dainius Svobonas, Ričardas Vitkaitis, Artūras Sužiedėlis, Raimonda Šukytė, Lili Stepankaitė, Arūnas Stanionis

Trukmė – 1 val. 50 min.

Spektaklio ašis – lemtingas ligonio ir daktaro susitikimas, išaugantis į dviejų skirtingų ir kažkuo vienas į kitą panašių žmonių dramą. Abu juos domina ir kankina esminiai žmogaus būties, tikėjimo ir netikėjimo, gyvenimo ir mirties klausimai. Kaip gyventi? Ar bandyti išlikti žmogumi visuomenėje, kuri skendi banalybėse ir šlykštybėse, ar pasitraukti į vienatvę ir užsidaryti savo fantazijos bei haliucinacijų pasaulyje? Kas yra sveikumas, o kur prasideda liga? Ar palata yra kalėjimas, o gal tai vieta, kur sveikstama, citadelė – užuovėja, kurioje sugrįžtama į tikrąjį save? Tai temos, kurios supriešina ir suartina spektaklio herojus. Palata ir jos vienintelis gyventojas tarsi magnetas pradeda traukti daktarą. Vizitai į palatą pas ligonį tampa vis dažnesni…

Iš rusų kalbos vertė J. Paukštelis ir M. Miškinis.

Į Ilgąją salę nėra galimybės patekti su neįgaliųjų vežimėliu.

Autorius: Olha Kobylianska

Režisierius ir inscenizacijos autorius: Ivan Uryvskyi (Ukraina)

Scenografas: Petro Bogomazov (Ukraina)

Kostiumų dailininkė: Tetiana Ovsiichuk (Ukraina)

Vaidina: Saulius Čiučelis, Vaidas Maršalka, Kęstutis Povilaitis, Audronė Paškonytė, Martyna Gedvilaitė, Agnieška Ravdo.

„Žemė“ – psichologinė šeimos drama, sukurta pagal tikrus įvykius. 1894 metais Ukrainos provincijos vietiniame laikraštyje pasirodo žinutė apie nušautą garbingo ūkininko sūnų. Rašytoja Olha Kobylianska, gyvenusi tame krašte, ima domėtis šia istorija ir parašo romaną „Žemė“, tapusį viena iš jos kūrybos viršūnių. Sakoma, nuo meilės iki neapykantos – vienas žingsnis. Kas ir kada žengė šį žingsnį šeimoje, kurioje tėvai augino du sūnus, stengdamiesi, kad jiems nieko netrūktų? Kas du brolius pavertė priešais? Kaip meilę padalinti visiems po lygiai, kad jos neužtemdytų pavydo šešėlis? „Žemė“ – jaunų menininkų sukurta romano inscenizacija, skirta pasiilgusiems realios istorijos, ryškių personažų ir sodrių emocijų.
Spektaklio režisierius Ivanas Urivskij dirba Ivano Franko nacionaliniame akademiniame dramos teatre Kijeve, už savo ryškius darbus yra pelnęs ne vieną Ukrainos teatro meno apdovanojimą. Scenografas Petro Bogomazov ir kostiumų dailininkė Tetiana Ovsiichuk – bendraminčių komanda iš Kijevo, padedantys režisieriui atlikti svarbiausią misiją – skleisti pasauliui nacionalinę Ukrainos kultūrą.

Iš ukrainiečių kalbos vertė Mila Monk

Autorius: Mika Myllyaho

Režisierė: Kamilė Gudmonaitė

Scenografijos ir kostiumų dailininkė: Barbora Šulniūtė

Vaizdo projekcijų autoriai: Ridas Beržauskas, Barbora Šulniūtė, Jonas Litvinas

Vaidina: Mantas Zemleckas (Maksas), Gytis Laskovas (Leo), Vaidas Maršalka (Jonis).

Iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė

Trukmė – 2 val. 15 min. Su pertrauka.

„Panika“ – režisierės Kamilės Gudmonaitės spektaklis pagal šiuolaikinio suomių dramaturgo Mika Myllyaho to paties pavadinimo pjesę kviečia į provokuojančią ir realistinę miesto visatą, kurioje tikras ir įsivaizduojamas krizes patiria šiandienos vyrai. Intelektuali ir aštri komedija pasakoja apie tris draugus, kurie stengiasi „susitvarkyti savo gyvenimus“. Pasitelkę rytų praktikas ir psichoterapiją, jie leidžiasi į absurdišką, komišką ir rimtą savęs pažinimo kelionę, kuri atskleidžia vyriškumo, kaip socialinio antspaudo problematiką. Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria vyrai, ko iš jų tikisi visuomenė ir šeima? Kokius reikalavimus jiems kelia šis laikmetis? Kokios neurozės slepiasi po tvirto, šeimą išlaikančio ir dominuojančio vyro vaidmenimis? Režisierė Kamilė Gudmonaitė, savo darbuose laužanti visuomenės primetamus „normalumo“ stereotipus, žada ne tik lengvai absurdišką komediją, bet ir atkreipia dėmesį aktualias socialinio gyvenimo įtampas.

„Nors Mika Myllyaho pabrėžia, kad pjesėje analizuojama vyriškumo problematika, esu įsitikinusi, kad vidinėms krizėms lyties nėra: trys personažai yra mūsų dienų žmonės, kurie, nepaisant sėkmingos karjeros, pripažinimo ir „normalių“ santykių šeimoje, vis tik susiduria su psichologinėmis problemomis, kurias karštligiškai bando spręsti pasitelkę meditaciją, psichoterapiją, sportą ir kitas praktikas. Jie nežino, kaip kalbėtis, kaip įsivardinti savo jausmus, vieno personažo žodžiais kalbant, „klampoja per vyriškumo pelkę ir visą gyvenimą bėga – nuo savęs, savo jausmų, ir jų akis pamažu aptraukia liūdesys“. Spektaklyje taip pat kalbama apie psichinę sveikatą, jame dera Rytų filosofija ir Vakarų pasaulio realybė, ieškoma laisvės – nuo proto, psichologinių problemų, netgi nuolatinio bandymo „kažką išsigydyti“, – vardina režisierė Kamilė Gudmonaitė.

Premjera – 2019 m. gruodžio 18, 19 ir 20 d.

Trukmė – 2 val. 15 min. Su pertrauka.

Dėmesio! Spektaklio metu vartojama necenzūrinė leksika, rodomas nuogas kūnas ir naudojamas sintetinis rūkalų kvapas

Pjesės vertimą rėmė Theatre Info Finland (TINFO)

Teksto autorinės teisės priklauso NORDIC DRAMA CORNER OY

Spektaklio sukūrimą remia LR kultūros ministerija

„Audra“ – vienas iš vėliausių W. Shakespeare‘o draminių kūrinių, ne kartą statytas įvairiose Lietuvos scenose. XVII amžiuje parašyta tragikomedija atspindi nusivylimą humanizmo idealais ir realybę jungia su stebukliniais, fantastiniais pasakų elementais. Nuošalioje bevardėje saloje gyvena atstumtieji – burtininkas ir menininkas Prosperas su savo dukra Miranda. Prosperas valdo gamtos stichijas, blogio ir gėrio dvasias. Jis siekia atkeršyti savo priešams, kadaise privertusiems jį bėgti iš Milano ir atėmusiems iš jo hercogo sostą. Pasitelkdamas burtus, jis sukelia audrą jūroje, kurioje plaukia jo priešų laivas, jį sudaužo, o įgulą nubloškia į tą pačią salą. Atsiviliojęs savo priešus, Prosperas pasirenka atleidimą. „Audra“ – vienas iš nedaugelio W. Shakespeare kūrinių, turinčių laimingą pabaigą.

Estų režisierius avangardistas Peeteris Jalakasas, pasitelkdamas egzotiškos salos aplinką - gamtos stichijų galias, dvasių ir nimfų personažus - muziką bei iliuzionistų triukus, iš Shakespeare‘o pjesės kuria šiuolaikinį teatrališką reginį, kuriame susijungia gyvas teatras bei modernios technologijos. Režisierius pateikia savitą interpretaciją – siūlo pažvelgti į bevardės salos gyventojus kaip į naujos, tobulesnės, geresnės žmonijos užuomazgą ir pamėginti įsivaizduoti ateitį, kurioje mitologinių būtybių, dvasių, nimfų vaidmenis perima dirbtinis intelektas.

Režisierius –  Peeter Jalakas

Dramaturgas – Taavi Eelmaa

Scenografė ir kostiumų dizainerė – Kristel Zimmer

Kompozitoriai  – Gavin Bryars ir Yuri Bryars

Choreografė - Ema Senkuvienė

Vaizdo režisierius ir scenografas – Emer Värk

Iš anglų kalbos vertė Tomas Venclova.  

Vaidina: Gintautas Bejeris, Mantas Bendžius, Deividas Breivė, Martyna Gedvilaitė, Motiejus Ivanauskas, Kamilė Lebedytė, Miglė Navasaitytė, Agnieszka Ravdo, Henrikas Savickis, Arūnas Stanionis, Artūras Sužiedėlis, Dainius Svobonas, Ričardas Vitkaitis, Ridas Žirgulis, Eva Kisieliūtė, Saulė Zokaitytė, Egidijus Stancikas, Eugenija Bendoriūtė, Aušra Keliuotytė.

Pagal Dovilės Zavedskaitės knygą

Režisierė: Eglė Kižaitė

Inscenizacijos autorė: Eglė Kižaitė

Scenografijos ir kostiumų dailininkė: Laura Luišaitytė

Kompozitorius: Pijus Narijauskas

Vaidina: Tomas Erbrėderis (Tėtis), Kamilė Lebedytė (Mergaitė), Mantas Bendžius (Berniukas)

Trukmė- 1 val.

„Paštininkas ir serbentai“ spektaklis 6-10 metų vaikams, sukurtas pagal to paties pavadinimo Dovilės Zavedskaitės knygą. Kartais namuose prakiūra vamzdis, ir vanduo užlieja vonios grindis. Kartais tėčio gera nuotaika kažkur dingsta. Pasaulis nėra tobulas, tačiau jeigu nesėdi sudėjęs rankas, galima kažką pakeisti. Galima rašyti laiškus. Laiškai sujungia žmones. O žmonės kartu gali nuveikti daug gražių dalykų. Kalbėkime, bendraukime, vienykimės, draugaukime, ir pasaulis taps geresne vieta gyventi.

Rekomenduojama vaikams nuo 6 iki 10 metų.

Režisierius: Aidas Giniotis

Scenografijos ir kostiumų dailininkė: Laura Luišaitytė

Kompozitorius: Ignas Juzokas

Vaidina: Jūratė Onaitytė (Kler Cachanasian),  Liubomiras Laucevičius (Ilis),  Egidijus Stancikas (Burmistras),  Dainius Svobonas (Mokytojas),  Albinas Budnikas (Bobis, teisėjas Hoferis),  Saulius Čiučelis (Pirmasis miestietis, Konduktorius, Dailininkas Kiuno, Kobis),  Tomas Erbrėderis (Policininkas),  Martyna Gedvilaitė (Trečioji miestietė, Ilio dukra),  Eugenija Bendoriūtė (Pirmoji miestietė, Burmistro žmona),  Pijus Narijauskas (Ketvirtasis, Ilio sūnus, vyras su dėže),  Ugnė Žirgulė (Antroji miestietė, II spaudos atstovė),  Dovydas Pabarčius (Trečiasis, mėsininkas Hofbaueris),  Audronė Paškonytė (Ilio žmona),  Henrikas Savickis (Gydytojas, Tobis),  Artūras Sužiedėlis (Pastorius),  Ridas Žirgulis (Sportininkas, Tabako plantacijos savininkas (VII Kler vyras), Aktoriaus (VIII vyras), Nobelio premijos laureatas (IX vyras) ),  Gintautas Bejeris (Antrasis miestietis Helmesbergeris, Radio reporteris, Lobis,),  Elžbieta Banaitytė, Ula Dekerytė (Mergaitė).

Trukmė – 2 val. 50 min. Su pertrauka.

Į mažą nuskurdusį provincijos miestelį atvyksta pasakiškai turtinga ponia Klara. Kadaise ji čia užaugo, bet išvykusi nesirodė daugiau nei keturis dešimtmečius. Klara, galinti finansiškai paremti miestelio bendruomenę sutinka paaukoti miesteliui milijardą su viena sąlyga – turi būti atstatytas teisingumas, t.y. nužudytas vienas žmogus, jaunystėje sutrypęs jos meilę. Iš pradžių miestelėnai pasipiktina, tačiau pamažu žmonių laikysena ima keistis. Jie išlaidauja, pramogauja ir elgiasi taip, lyg nebylus sutikimas nužudyti vieną iš jų jau būtų duotas ir milijardas jau įsikūręs jų kišenėse. „Senos damos vizitas“ – pjesė, atnešusi šveicarų dramaturgui Fridrichui Diurenmatui (1921–1990) pasaulinę šlovę. Rašytojas manė, kad tragedijų laikai jau praėjo ir tik komedija gali atskleisti šiandienos gyvenimo tragizmą. Pjesė priverčia juoktis ir liūdėti, kvatotis ir baisėtis, lyg klounas, žavingus triukus demonstruojantis ant bedugnės prarajos krašto.

Didžioji scena.

Režisierius Augustas Gornatkevičius

Dramaturgas Domas Raibys

Scenografė ir kostiumų dailininkė Simona Davlidovičiūtė

Vaizdo projekcijų dailininkas Kristijonas Dirsė

Kompozitorė Marija Paškevičiūtė

Judesio koordinatorė Gintarė Šmigelskytė

Spektaklis paaugliams „Taisykla“ gimė įkvėptas kultinio 1985 metų amerikiečių filmo „Pusryčių klubas“. Režisierius Augustas Gornatkevičius su kūrybine komanda ir jaunais Nacionalinio Kauno dramos teatro aktoriais sukūrė originalią versiją, kurioje penki paaugliai mėgina surasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Kas aš esu? Kokia gyvenimo prasmė? Dažnai net ir suaugusiems nelengva surasti atsakymus. Paaugliai turi laiko ir noro gilintis, tačiau dažnai šis troškimas gesinamas – „užaugsi, suprasi“, „būk savo vietoje“, „būk toks, kokį norime tave matyti“. Spektaklyje gilinamasi į paauglių pasaulį ir stengiamasi paneigti vyraujančius stereotipus. Dažnai medijos, visuomenė paauglius vaizduoja labai vienpusiškai, primeta jiems trafaretinius tipažus ir elgesio modelius – moksliukas, gražuolė, sportininkas, menininkas ir pan. „Kas aš esu iš tiesų?“,- klausia spektaklio herojai – penki paaugliai, užstrigę mokyklos rūsyje – stengdamiesi atsikratyti tėvų, mokytojų, visuomenės spaudimo ir nusimesti jiems uždėtas kaukes.

Mokykla – skaistykla – taisykla... Vieta, kurioje semiamės žinių – vieta, kurioje išvalomos nuodėmingos sielos – vieta, kur tave sutaisys pagal tam tikras taisykles ir paruoš gyvenimui? Mokyklos rūsys virsta siurrealistine erdve, kurioje klaidžioja sapnai, autoritetai, veikėjai iš vaikystės pasakų ar skaitytų knygų.

Vaidina: Marius Karolis Gotbergas, Saulė Gotbergė, Mantas Bendžius, Pijus Narijauskas, Greta Šepliakovaitė, Goda Petkutė.

Autorius: Darryl Pinckney

Režisierius scenografas ir šviesų dailininkas: Robert Wilson

Režisūros bendraautorė: Ann-Christine Rommen

Muzikos ir dainų autorius: Christian Friedel

Scenografijos bendraautorė: Stephanie Engeln

Kostiumų dailininkas: Jacques Reynaud

Šviesų dizaino bendraautoris: Marcello Lumaca

Grimo ir perukų kūrėja: Manu Halligan

Vaizdo menininkas: Tomek Jeziorski

Kostiumų dailininko asistentė: Birutė Jašinskaitė

Šviesų dizaino bendraautorio asistentas: Džiugas Vakrinas

Režisieriaus asistentas: Aivaras Micius

Režisieriaus padėjėjos: Edita Laurinaitienė, Asta Mačiulytė

Vaidina: Dainius Svobonas, Mantas Zemleckas

 Trukmė – 1 val. 30 min. ( be pertraukos)

„Dorianas“ – pasaulinį pripažinimą pelniusio režisieriaus Roberto Wilsono premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kuriama kartu su Vokietijos D’haus teatru Diuseldorfe (Düsseldorfer Schauspielhaus). Robertas Wilsonas – vienas svariausių mūsų laikų teatro kūrėjų, pakeitęs žiūrovų suvokimą apie vyksmą scenoje. Jo kūriniuose dera šokio, performanso, architektūros, tapybos, muzikos ir dramos elementai.

Spektaklio pasakojimas supintas iš rašytojo Oscaro Wilde‘o, jo personažo Doriano Grėjaus ir anglų tapytojo Franciso Bacono gyvenimo motyvų. Visi jie vertino grožį, jaunystę, gyvenimo malonumus, siekė išorinės tobulybės ir gyveno egocentriškai. Oscaras Wilde‘as buvo Londono visuomenės numylėtinis, kol nepateko į kalėjimą už „nepadorius santykius“ su mylimuoju Alfredu Douglasu. Francis Baconas į studiją įsilaužusiam vagiui Georgui Dyeriui pasiūlė tapti modeliu, užuot iškvietęs policiją. Gražuolis pozuotojas Dorianas Grėjus svajojo, kad už jį sentų jo portretas, o jis pats amžinai liktų jaunas ir žavus. Šios trys daugiau ar mažiau išgalvotos istorijos pasakoja apie gyvenimo ir meno ryšį. Amerikiečių rašytojas Darryl Pinckney jas sujungė į asociatyvų pasakojimo srautą, kuriame susipina prisiminimai, išgyvenimai, apmąstymai ir jausmai. Roberto Wilsono režisūra, judesio architektūra ir šviesų magija sukuria tobulą reginį, žavintį precizika ir meistryste.

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.

Autorius: Vydūnas

Režisierius: Jonas Vaitkus

Dailininkas: Jonas Arčikauskas

Kompozitorius: Tomas Kutavičius

Vaizdo projekcijų autoriai: Vladimiras Šerstabojevas, Ridas Beržauskas

Režisieriaus asistentas: Rokas Misikonis

Choreografė: Lina Puodžiukaitė

Kompozitoriaus asistentė: Justina Burškaitytė

Vaidina: Liubomiras Laucevičius (Vysuomis, Kernius), Jūratė Onaitytė (Mirkuvienė, Mirkuvienė mergaitė, Daiva), Motiejus Ivanauskas (Mykolas, Tautvyda, Šviesiaveidis moksleivis, Gintautas, Gamtos jėgos), Vaidas Maršalka (Mantvyda, Gintautas, Pranašas, Gamtos jėgos ), Iveta Raulinaitytė (Magė, Daiva, Gamtos jėgos), Greta Šepliakovaitė (Aliutė, Daiva, Gamtos jėgos, Kabareto mergina), Inga Mikutavičiūtė (Nuomė, Daiva, Gamtos jėgos, Kabareto mergina), Audronė Paškonytė (Kūnelienė, Daiva), Eugenija Bendoriūtė (Virbalienė, Daiva), Sigitas Šidlauskas (Ortensteiniškis, Verstys ), Andrius Alešiūnas (Mokslininkas, gamtos jėgos, Kareiviss), Dovydas Pabarčius (Duobkasys, Senoji pasakų būtybė, Mokslininkas, Gamtos jėgos), Henrikas Savickis (Majoras, Generolas, Mokslininkas), Gintautas Bejeris (Gamtos jėgos, Kareivis), Justina Burškaitytė (Senoji pasakų būtybė, Generolas, Daiva, Gamtos jėgos, ), Saulius Čiučelis (Iš vargo mokyklos), Kamilė Lebedytė (Daiva, Gamtos jėgos,Iš vargo mokyklos, Kabareto mergina ), Saulė Sakalauskaitė (Daiva, Armijos vedlys, Gamtos jėgos,Kabareto mergina ), Martyna Gedvilaitė (Daiva, Armijos vedlys, Gamtos jėgos, Iš vargo mokyklos, Kabareto mergina ), Goda Petkutė (Daiva, Gamtos jėgos,Kabareto mergina ), Eugenija Bendoriūtė (Virbalienė, Daiva), Marius Karolis Gotbergas (II riteris , Armijos vedlys, Generolas. Mokslininkas, Gamtos jėgos), Kęstutis Povilaitis (Iš vargo mokyklos)

Trukmė – 2 val. 10 min.

„Ne sau žmonės“ – tai daugiau negu spektaklis. Tai spektaklis-misija, skleidžiantis pamatines lietuvių humanisto, filosofo, rašytojo Vydūno idėjas. Ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą, jos dvasinę kultūrą – mokslą, meną, dorovę – toks buvo pagrindinis didžiojo mąstytojo siekis. Režisierius Jonas Vaitkus Vydūno asmenybę laiko vienu iš kelrodžių šiandieninėje moralinių vertybių devalvacijoje ir kviečia teatro bendruomenę į žygį meilės, užuojautos, sąžinės, doros puoselėjimo kryptimi. Tapkime žmonėmis sau – iš esmės, o ne paviršiumi laisvais žmonėmis, negarbinkime aukso veršio, o siekime aukštesnio ir tobulesnio žmogiškumo. Būkime žmonėmis tautoje – mylėkime savo tėvynę, nuoširdžiai jai dirbkime ir būkime verti pagarbos. Būkime žmonėmis visatoje – per tautą matykime pasaulį ir prisidėkime prie pasaulio gėrio. Kompozitorius Tomas Kutavičius ir scenografas Jonas Arčikauskas Vydūno filosofinę mintį paverčia įspūdinga misterija – muzikiniu reginiu, kuriame dera tautos istorijos šešėliai, gamtos stichijų atgarsiai ir žmogiško tobulėjimo troškimas.

Spektaklis dedikuojamas Lietuvos teatro šimtmečiui.

NO SHOES teatras (Lietuva)

Teatras „No Shoes“ pristato interaktyvų, audiovizualinio bei judesio teatro raiškos spektaklį „Pasistengiau“, skirtą paaugliams. Jame pasakojama apie paauglystę išgyvenantį, disleksijos sutrikimą turintį jaunuolį, kuris auga griežtoje, mokymosi pasiekimus vertinančioje šeimoje. Nenorėdamas nuvilti mamos, beviltiškai įsimylėjęs klasės pirmūnę, jis kaip įmanydamas slepia savo „kvailumą“, taip atsidurdamas kurioziškose situacijose. Spektaklio tema pasirinkta neatsitiktinai. Naujausiais duomenimis 10-15% žmonių turi su informacijos priėmimu ir apdorojimu siejamų neurologinių ypatumų, mediciniškai vadinamų disleksijos sutrikimu. Šiuo metu Lietuvoje dar stokojama suvokimo apie disleksijos spektrą, o šis ypatumas gerokai stigmatizuotas. Mokymosi sunkumų dėl disleksijos patiriantys mokiniai laikomi negabiais ar tiesiog tinginiais. Numanoma, kad kiekvienoje klasėje gali mokytis bent 2 vaikai, turintys šį sutrikimą, kuris pasireiškia skaitymo ir tekstinės informacijos apdorojimo sunkumais.

Režisierė: Ieva Jackevičiūtė
Dramaturgė: Kristina Marija Kulinič
Aktoriai: Raimondas Klezys, Kristina Marija Kulinič, Andrius Mockus
Scenografė: Indrė Pačėsaitė
Kompozitorius: Matas Saladžius 

Video projekcijų režisierė: Akvilė Gelažiūtė
Šviesų dailininkas: Ramūnas Nėnius
Spektaklio partneris: Lietuvos audiosensorinė biblioteka

Rekomenduojamas amžius: 10-14 m. (5-8 klasės imtinai)

Spektaklio trukmė: 50 min + diskusija

Autorius: Ivan Vyrypaev

Režisierė, scenografijos ir kostiumų dailininkė, muzikinis apipavidalinimas: Nino Maglakelidze

Vaizdo menininkas: Ridas Beržauskas

Vaidina: Dainius Svobonas (Robertas), Goda Petkutė (Sara), Sigitas Šidlauskas (Donaldas)

Trukmė – 2 val.

Iš rusų kalbos vertė Artiom Rybakov 

Spektaklio siužetas iš pirmo žvilgsnio primena detektyvinę istoriją – vyras, žmona ir judviejų šeimos draugas mėgina išsiaiškinti, kur pirmadienio vakarą buvo jų bičiulis Markusas. Kiekvienas tvirtina, kad jis buvo su juo, turi akivaizdžių įrodymų ir liudininkų. Kiekvienas stengiasi įtikinti kitus, kad tiesa yra jo pusėje. Kiekvienu iš jų galima patikėti, tačiau Markusas negalėjo būti keliose vietose vienu metu, tad kur gi jis iš tiesų buvo? Nekaltas pokalbis pamažu perauga į keistą žaidimą, provokuojantį atviras išpažintis ir apnuoginantį skaudulius. Siužetas suka absurdo link, peržengia meilės trikampio ar šeimos dramos ribas ir pagaliau pasidaro nebesvarbus. Svarbu čia kas kita – pasaulis, kuriame kiekvienas stengiamės priversti kitą galvoti taip, kaip mes. Kaip ir daugumoje rusų dramaturgo Ivano Vyrypaevo pjesių, taip ir šioje veiksmas vyksta viename kambaryje, kuriame yra durys į atvirą kosmosą. Šiame kosmose sklando amžini klausimai ir šiandienos aktualijos – kieno pusėje tiesa? O galbūt tiesa gali būti ne vienoje pusėje? Ar mes galime priimti kitą, nemėgindami jo perauklėti, pakeisti, priversti suvokti pasaulį taip, kaip suvokiame mes? Kaip susikalbėti suskaldytame šiandienos pasaulyje? Kaip gyventi, kai gyventi neįmanoma?

Uga (Lietuva)

Edukacinis šou „DIDŽIOJI TELEPORTACIJA Į ŽAIDIMŲ PASAULĮ” – interaktyvus spektaklis vaikams, kuris patiks ir tėvams! Į veiksmą čia įtraukiamas kiekvienas – tiek mažas, tiek didesnis žiūrovas. Visi gaus specialų rekvizitą – stebuklingų galių turinčią apyrankę, kurios pagalba vaikai bei tėvai padės Rokui ir Rokai įvykdyti užduotis.

Tai istorija apie amžinai išsiblaškiusį profesorių H2O – dienos metu pardavinėjantį vaikams ledus, o naktimis kuriantį teleportacinį mechanizmą. Vieną šeštadienio vidurdienį profesorius H2O kartu su jaunaisiais draugais Roku ir Roka mėgins teleportuotis į viduramžius. Tačiau klaidingai sujungti laidai profesorių H2O nublokš į internetinę žaidimų platformą. Ištikimieji draugai Rokas ir Roka bei jaunieji žiūrovai leisis į nuotykių kupiną kelionę, kurios tikslas – išvaduoti antivirusiniame bokšte įstrigusį profesorių H2O.

Techniškai inovatyvaus ir atraktyvaus spektaklio metu jaunieji žiūrovai ne tik pramogaus. Jie bus mokomi, kaip saugiai elgtis internete, kaip užkirsti kelią patyčioms virtualioje erdvėje, sužinos apie fizinio aktyvumo reikšmę, o taip pat lavins fizinės mankštos įgūdžius. 

Režisierius : Mantas Verbiejus
Aktoriai : Sima Tarvydaitė, Justas Vanagas, Paulius Valaskevičius
Scenografė: LIuka Songailaitė
Muzikos autorius:  Deividas Zvonkus

Rekomenduojamas amžius: 3-8 m

Režisierius: Aleksandr Špilevoj

Scenografijos ir kostiumų dailininkė: Barbora Šulniūtė

Muzikos autorius: Paulius Trijonis

Vaizdo projekcijų autorius: Paulius Jakubėnas

Vaidina: Nelė Savičenko (Ulja Richtė), Inesa Paliulytė (Ulja Richtė), Mantas Zemleckas (Kšištofas Zelinskis), Deividas Breivė (Kšištofas Zelinskis), Gytis Ivanauskas (Stivas), Gintautas Bejeris (Stivas), Indrė Patkauskaitė (Natali Blumištein), Martyna Gedvilaitė (Natali Blumištein), Matas Dirginčius (Maiklas), Arnas Ašmonas (Maiklas), Dainius Svobonas (Autoriaus balsas ).

„Jaudulys“ – spektaklis pagal populiaraus šiuolaikinio rusų dramaturgo ir režisieriaus Ivano Vyrypajevo pjesę. Veiksmas vyksta Niujorke, garsios amerikiečių rašytojos Uljos Richtės bute. Ambicingas lenkų žurnalistas ima iš įžymybės interviu, kuris yra labai svarbus visiems: žurnalistui jis gali tapti tramplinu į profesinę karjerą Niujorke, rašytojai – tai proga papasakoti tiesą, o galbūt vedžioti visus už nosies, kuriant dar vieną mitą apie save? Detektyvinė intriga prasideda, kai žurnalistas užduoda klausimus, kurių buvo įspėtas vengti – apie vokiškas rašytojos šaknis, kaltinimus antisemitizmu, apie skandalingą jos pašalinimą iš Nobelio premijos nominantų. „Jaudulys“ – tai pasakojimas apie autorių, kuriantį ne tik savo kūrinius, bet ir savo mitą – konkrečiausią ir intensyviausią realybę, ryškiausią ir pačią tikriausią tikrovę. Jaudulys yra tai, ką žmogus jaučia, kai myli. Jaudulys yra tai, ką žmogus jaučia, kai kuria. Jaudulys yra tai, ką žmogus jaučia, kai žudo. Visą šį prieštaringų jausmų spektrą, kurį mes vadiname jauduliu, išgyvena kūrėjas, menininkas. „Kūryba – tai Kūrėjo jaudulys kiekvieną Jo kūrybos akimirką, kiekvienoje šios keistos visatos dalelėje ir kiekviename iš mūsų“, - teigia pagrindinė šio spektaklio herojė. „Jaudulys“ – tai  šiuolaikiškas, ironiškas spektaklis apie kūrybos esmę.

Trukmė – 1 val. 40 min. ( be pertraukos)

Spektaklis sukurtas kartu su VšĮ „Meno alchemija“

Spektaklį finansuoja

Spektaklio rėmėjas

Autorius: Stanisław Ignacy Witkiewicz-Witkacy

Režisierius: Antanas Obcarskas

Dramaturgas: Laurynas Adomaitis

Scenografijos dailininkė: Lauryna Liepaitė

Kostiumų dailininkas: Juozas Valenta

Kompozitorius: Rolandas Venckys

Vaizdo menininkė: Saulė Bliuvaitė

Režisieriaus asistentas: Deivydas Valenta

Vertėja Irena Aleksaitė

Vaidina: Gytis Ivanauskas (Sajetanas Tempė), Saulius Čiučelis (Robertas Skurvis), Deividas Breivė (Pameistrys), Mantas Bendžius (Pameistrys), Augustė Šimulynaitė (Kunigaikštienė), Aistė Zabotkaitė (Kino kameros operatorė), Saulė Sakalauskaitė (Kino kameros operatorė), Motiejus Ivanauskas (Šokėjas), Marius Karolis Gotbergas (Šokėjas)

Trukmė – 2 val. 50 min. (su pertrauka).

„Batsiuviai“ yra tarp realybės ir absurdo balansuojantis spektaklis-vizija, kuriame kūrėjai klausia, ką veikia batsiuviai, kai batų siūti daugiau nebereikia? Šiandien batų yra tiek daug ir jie atkeliauja iš taip toli – dažniausiai iš tolimųjų Rytų, ir, panašu, kad pačių batsiuvių tiesiog niekam nebereikia – kaip kokios atgyvenusios profesijos ar pagyvenusio žmogaus. Kas yra batai batsiuviams, kurie nebesiuva batų? Stanisław Ignacy Witkiewicz, kitaip žinomas kaip Witkacy, viena spalvingiausių lenkų kultūros asmenybių – filosofas, meno teoretikas, rašytojas, dramaturgas, fotografas, tapytojas, savotiškas XX a. menininko etalonas, pateikęs stebėtinai tikslias įžvalgas šiandieninės tikrovės atžvilgiu, parodęs pribloškiantį sugebėjimą plačiai diagnozuoti savo laikmečio ligas ir būsimo amžiaus blogį. Pagrindinė spektaklio tema yra visuomeninių situacijų ir individo asmeninės būklės pasikeitimai prieš ir po revoliucijų – kai batsiuviams nebereikia siūti batų, jie įvykdo revoliuciją ir paima valdžią. Jie buvo engiami ir nebereikalingi, o dabar yra valdantieji, bet ar jie gali ką nors pakeisti? O gal taip pat susirgs savo engėjų dvasios ligomis? Nepaisant revoliucijų, Witkacy diagnozuoja žiaurią tiesą – vieninteliai nesikeičiantys dėmenys kasdienybėje yra nuobodulys bei nepasitenkinimas esama situacija. Dabarties pasaulis panašus į Witkacy „Batsiuvių“ pasaulį – stiprėja nuobodulys, revoliucinės nuotaikos ir nepasitenkinimas. Kokia revoliucija laukia mūsų?

Pastatymas – Lietuvos kultūros tarybos remiama NKDT ir teatro „Utopia“ koprodukcija. Spektaklis įgyvendinamas kartu su Adomo Mickevičiaus instituto ir Lenkų kultūros instituto Vilniuje parama.

Režisierius: Agnius Jankevičius

Scenografijos ir kostiumų dailininkė: Laura Luišaitytė

Vaidina: Goda Piktytė (Ponia Mertėj),  Vaidas Maršalka (ponas Valmonas),  Gabrielė Ladygaitė (panelė Turvel), Asta Mačiulytė (ponia Volanž),  Eglė Grigaliūnaitė (panelė Sesilė Volanž),  Kamilė Lebedytė (anelė Sesilė Volanž),  Gytis Laskovas (muzikos mokytojas Danseni).  Inga Mikutavičiūtė (Emilė)

Trukmė – 2. 45 val.  (su pertrauka)

Tai istorija apie aistrą, manipuliaciją, veidmainystę ir pražūtingus tikros meilės ryšius, apie moralinį nuosmukį ir ištvirkimą. Du aristokratai pradeda rafinuotą gundymo ir manipuliacijų žaidimą, kad pagyvintų savo nuobodžią egzistenciją. Jų žaidimo įrankiais tampa nekalti žmonės. Markizė de Mertėj pakursto Vikontą Valmontą suvedžioti nekaltą merginą iš vienuolyno, o vikontas sugalvoja pavergti dorą ištekėjusią moterį. Kai cinikų intrigos susipina, o aukos reaguoja ne visai taip, kaip jie tikėjosi, paaiškėja, jog žaidimo pabaiga bus rimtesnė ir žiauresnė, negu abu galėjo įsivaizduoti.

Rūtos salė (4 aukštas). N-16

Po trečio skambučio žiūrovai į salę neįleidžiami.

Jungtinis projektas su VšĮ „Mens Publica“

Daugiau apie spektaklį: https://dramosteatras.lt/lt/spektaklis/pavojingi-rysiai/

Režisierė ir dramaturgė: Eglė Kižaitė

Aktoriai: Martyna Gedvilaitė ir Pijus Narijauskas

Scenografė ir kostiumų autorė: Justė Kondratė

Muzikos autoriai: Martyna Gedvilaitė ir Pijus Narijauskas

Dainų tekstai: Marius Marcinkevičius

Koprodiuseris: „Vėjų teatras”

„Apie žuvis, ausis ir mamą“ – tai režisierės Eglės Kižaitės sukurtas muzikinis spektaklis, pasakojantis apie senelį, kuris ilgai buvęs vienas, iškeliauja ieškoti savo „du“. Savo laimę jis randa ant marių kranto, kur jiedu ir pasilieka laimingai gyventi. O kai gyveni ant marių kranto, anksčiau ar vėliau paimi meškerę ar tinklą ir sužvejoji kokią žuvį! Bet šis senelis žvejojo visai ne žuvis, o pačias netikėčiausias istorijas… Tas istorijas grodami ir dainuodami, šiltai ir jaukiai pasakoja du aktoriai.

Spektaklyje skamba įvairių stilių, ritmų dainos, sukurtos pagal Mariaus Marcinkevičiaus eilėraščius iš knygos „Maži eilėraščiai mažiems“. Spektaklio metu galėsite ploti į ritmą ir dainuoti kartu, nesunkiai įsiminsite smagiai rimuotus tekstus.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Režisierė, dramaturgė, scenografė ir kostiumų dailininkė – Gintarė Minelgaitė-Duchin

Kompozitorė – Sandra Kazlauskaitė

Šviesų dailininkas – Paulius Varonenka

Videografas – Edgaras Jocius
Choreografė - Ema Senkuvienė

Kameros ir montažo asistentė Laura Pociūtė

Pastatymo išpildymo kuratorė Birutė Jašinskaitė

Vaidina: Susana AbdulMajid, Dainius Svobonas, Agnieška Ravdo, Indrė Patkauskaitė,  Mantas Bendžius,  Miglė Navasaitytė,  Motiejus Ivanauskas,  Goda Petkutė,  Ugnė Žirgulė,  Povilas Jatkevičius,  Pijus Narijauskas,  Kamilė Lebedytė,  Andrius Alešiūnas,  Marius Karolis Gotbergas,  Artūras Sužiedėlis, Ema Senkuvienė, Eva Kisieliūtė, Ignė Birškutė, Livija Andriuškevičiūtė, Karolina Jablonskytė, Gabrielė Bartkutė, Saulė Zokaitytė, Greta Balčiūnaitė, Daiva Kvedaravičiūtė, Ugnė Vasiliauskaitė, Edvinas Siurblys, Lukas Šimelis, Roberta Lukaševičiūtė, Viktorija Kuzabavičiūtė, Saulė Šeputytė, Kotryna Markevičiūtė, Monika Kvainickaitė

Spektaklyje „Snieguolė“ režisierė Dr. GoraParasit žiūrovams pristato įtaigią ir gydančią Brolių Grimų pasakos interpretaciją, papasakotą ledynų mitologijos fone.

BDSM estetika leidžia kelti klausimus apie žmogaus prigimtį ir kartu atkreipia dėmesį į kasdienį visuomenės trumparegiškumą, mūsų naivumą ir socialinius prietarus. Spektaklyje Dr. GoraParasit tyrinėja daugybę temų – ledynų ekologiją, klimato krizę, daugiakalbystę, migraciją, neapykantą ir socialinių lyčių dinamiką, kartu kviesdama svarstyti ir platesnius - egzistencinius dabarties ir ateities klausimus. Jungdama skirtingas medijas – twerk šokius, video žaidimų logiką, kompozitorės Sandros Kazlauskaitės garsovaizdžius ir klubinę muziką, režisierė atveria savo pačios, o kartu ir šiuolaikinės visuomenės psichologines pažeidžiamybes.

Šiuo pastatymu Dr. GoraParasit kviečia žiūrovus leistis į kelionę per tirpstančius ledynus ir keistis pasitelkus žaliojo ekrano technikas. Mums siūloma pažvelgti į save per magišką veidrodėlį, kuris atskleis kaistančio pasaulio tikrovę.

Ir nuo šiol bus tik dar karščiau...

Spektaklis skirtas suaugusiems.

Trukmė - 2val. 30 min. (su pertrauka)

Autorius: Joshua Sobol

Režisierius: Gintaras Varnas

Scenografas: Gintaras Makarevičius

Kompozitorius: Anatolijus Šenderovas

Vaizdo menininkas: Kornelijus Jaroševičius

Kostiumų dailininkė: Aleksandra Jacovskytė

Dramaturgijos autoriai: Gintaras Varnas ir Daiva Čepauskaitė

Vaidina: Sigitas Šidlauskas (Gensas), Dainius Svobonas (Krukas), Mantas Zemleckas (Kitelis, SS karininkas), Jovita Jankelaitytė (Chaja), Liubomiras Laucevičius (Veiskopfas), Gytis Ivanauskas (lėlininkas Srolikas), Ričardas Vitkaitis (Desleris), Vaidas Maršalka (Geršteinas, geto kalinys, Kaganas), Saulius Čiučelis (daktaras Veineris, geto kalinys, aktorius, liudytojas Alfonsas), Tomas Erbrėderis (daktaras Gotlibas, geto kalinys, aktorius, kapitonas Audronis), Gintautas Bejeris (teisėjas, geto kalinys, aktorius, žydų policininkas, žydšaudys), Albinas Budnikas (Rabinas, liudytojas Antanas, geto kalinys, aktorius), Eglė Grigaliūnaitė (geto kalinė, aktorė), Martyna Gedvilaitė (geto kalinė, aktorė), Arnas Ašmonas (geto kalinys, aktorius, žydų policininkas, žydšaudys), Gytis Laskovas (geto kalinys, aktorius, žydų policininkas, žydšaudys), Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė (geto kalinė, aktorė), Deividas Rajunčius (geto kalinys, aktorius, žydų policininkas, žydšaudys), Pijus Narijauskas (geto kalinys, aktorius, žydšaudys, muzikantas), Liucija Rukšnaitytė (liudytoja Ona Brasokeinė, Ona Šimaitė), Audronė Paškonytė (geto kalinė, aktorė, Mokytoja Kac), Irena Sikorskytė, Anastasija Marčenkaitė, Rūta Jonikaitė (geto kalinės, aktorės), Mindaugas Gargasas, Robertas Petraitis, Martynas Berulis (vokiečių kareiviai), Berniukas su smuiku: Jurgis Bajoras ir Jonas Venckūnas, Muzikantai: Darius Krapikas, Asta Markevičienė, Ugnė Petrauskaitė, Laimonas Salijus, Gintarė Kaminskaitė, Tadas Vilčinskas

Trukmė – 3 val. 50 min. Su pertrauka.

Antras pasaulinis karas. Nacių okupuota Lietuva virsta mirtinais spąstais žydams. Vyrai, moterys ir vaikai įkalinami getuose, iš kur veda tik vienas kelias – iki duobės pamiškėje. „Getas“ – tai pasakojimas apie tuos, kurie, įkalinti Vilniaus gete, įkūrė unikalų reiškinį – geto teatrą, mirties akivaizdoje tapusį žydų dvasinės stiprybės ir pasipriešinimo šaltiniu, vienintele galimybė jaustis žmogumi. Tai drama apie bendruomenės kovą už fizinį ir dvasinį išlikimą, net ir žinant, kad priešas šimtą kartų stipresnis. „Getas“ – tai pasakojimas ir apie tuos, kurie šaudė ir dalinosi aukų batus. Dar niekada Lietuvoje nebuvo tiek daug duobių ir tiek daug atliekamų batų kaip 1941 – aisiais.

Dėmesio! Spektaklyje rūkoma

Visi spektakliai rodomi su surtitrais anglų kalba.

Režisierė: Eglė Kižaitė

Inscenizacijos autorė: Daiva Čepauskaitė

Scenografijos ir kostiumų dailininkė: Justė Kondratė

Muzikinis apipavidalinimas: Edgaras Žemaitis

Vaidina: Martyna Gedvilaitė (Lapė), Pijus Narijauskas (Povilas), Audronė Paškonytė (Mama), Sigitas Šidlauskas (Tėtis )

Pagal Evelinos Daciūtės pasaką „Laimė yra lapė“

Trukmė – 1 val.

Ar žinai kokia yra laimės spalva? Oranžinė! Laimė yra apvalus oranžinis apelsinas, tėčio malūnsparnis ir moliniai mamos puodai, auksinė žuvelė ir moliūgų uogienė, krepšinio kamuolys ir šermukšniai rudenį. Ir, žinoma, laimė yra Lapė. „Labas, Lape!“ - tai šiltas, nuotaikingas ir muzikalus spektaklis vaikams, sukurtas pagal Evelinos Daciūtės knygą „Laimė yra Lapė“. Jis pasakoja apie tai, kas atsitinka, kai pasidalini savo bandele su kitu, apie labai paprastus, bet labai brangius dalykus - vaiką, mamą, tėtį, draugystę ir laimę, kuri yra švelni, kaip lapės uodega.