SPEKTAKLIS_Manau, gyvenimas daug paprastesnis

Maulwerker (Vokietija)

Rūtos salė

Muzikos ir teatro performansas

Žiūrovams nuo +16 m.

Trukmė 85min.

„Maulwerker“ – tai muzikos teatro kūrėjų ir kompozitorių kolektyvas iš Berlyno (Vokietija). Jie išsiskiria savitu tarpdisciplininės performatyvios muzikos kūrimo stiliumi, specializuojasi muzikos ir teatro, muzikos ir kalbos, muzikos ir erdvės, garso ir tylos sankirtose. Maulwerker  – reiškia burnos darbininkai. Šie menininkai muzikantai yra žinomi kaip eksperimentinio muzikos teatro pradininkai, derinantys vokalinį atlikimą ir veiksmą su kasdieniais daiktais, integruojantys performanso meno ir šiuolaikinės choreografijos elementus.

„Manau, gyvenimas daug paprastesnis“ („I Think, Life Is A Lot Simpler Than That“) – naujas šios grupės kūrinys (performansas), sudarytas iš audiovizualinių kompozicijų kūnams, balsams, objektams ir vaizdo įrašams.

Spektaklyje skamba:

Fountain, Steffi Weismann,

TAKT SINN (Takto pojūtis), Fernanda Farah,

Intérieur à 1 (Interjeras 1), Michael Hirsch,

Nycticebus coucang (Nykštukinis kupranugaris), Ariane Jessulat,

Song of Uncertain Length (Neaiškios trukmės daina), Emmett Williams,

Drip Music (Kvapų muzika), George Brecht,

Solo for Sick Man (Solo ligoniui), George Maciunas,

Bauernszene (Valstiečių scena), Dieter Schnebel,

Manodharma with Mr. Y (Manodharma su Mr. Y),Takehisa Kosugi,

Give Paw!, Neo Hülcker,

d!ssoc!at!on_study_2, Jule Flierl,

Poem für 1 Springer (Eilėraštis 1 šokančiam žmogui), Dieter Schnebel,

Eiszeit (Ledynmetis) Katarina Rasinski.

Kai kurų kūrinių fragmentai skamba viso pasirodymo metu. Kai kurios naujos kompozicijos kuriamos kaip tiltas tarp senų, kurių motyvai kartojami. Kai kurie kūriniai atliekami vienu metu, kad būtų sukurta ypatinga erdvės patirtis ir kitoks laiko pojūtis.

Daugiau apie „Maulwerker“

Jie pasivadino pagal Dieter‘io Schnebel‘io, vieno svarbiausių naujojo muzikos teatro vokiškai kalbančiame pasaulyje iniciatorių, kompozicijų seriją.  „Maulwerker“ užsiima vokaline praktika, kurios metu tyrinėja visą žmogaus balso aparatą – nuo diafragmos iki kaukolės, nuo dainavimo iki kvėpavimo. XX a. septintajame dešimtmetyje ši praktika buvo interpretuojama seksualinio išsilaisvinimo fone, tačiau dabar aiškinama analitiškiau. Skirtingi kvėpavimo tipai gali būti siejami su skirtingomis būsenomis ar jausmais, pavyzdžiui, greitas kvėpavimas – su pastangomis ar baime. Teatre šios technikos naudojamos būtent tiems jausmams perteikti, o muzikos teatre linkstama atsisakyti reikšmių priskyrimo ir atsidėti abstraktesniems medžiagos santykiams.

* Spektaklio metu rodomas dalinai nuogas vyro kūnas ir matomas tik per trumpus šviesos blyksėjimo momentus.

* Spektaklyje naudojama anglų kalba, bus vertimas į lietuvių kalbą.